Vairuotojų dėmesiui: nors pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio mėn. automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis didėja, tačiau visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesaugaus greičio pasirinkimo ar greičio viršijimo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasekmės gali būti itin skaudžios padidinus greitį keliais kilometrais per valandą. Vairuotojams rekomenduojama atsiminti: kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias– atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 60 km/val., stabdymo kelias – ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Padidinus greitį iki 70 km/val., stabdymo kelias, lyginant su 50 km/val., išauga kone dukart.
Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias – tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę – per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma.
Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 1 d. (iki spalio 31 d.) – sezoninis pasikeitimas – magistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.
Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose – 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. greičiu.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2021 m. sausio–kovo mėn. 44 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas greitis. Pernai per tą patį laikotarpį saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino viršijimas sudarė vidutiniškai apie 30 proc. visų eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesaugaus greičio pasirinkimo ar greičio viršijimo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasekmės gali būti itin skaudžios padidinus greitį keliais kilometrais per valandą. Vairuotojams rekomenduojama atsiminti: kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias– atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 60 km/val., stabdymo kelias – ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Padidinus greitį iki 70 km/val., stabdymo kelias, lyginant su 50 km/val., išauga kone dukart.
Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias – tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę – per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma.
Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 1 d. (iki spalio 31 d.) – sezoninis pasikeitimas – magistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.
Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose – 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. greičiu.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2021 m. sausio–kovo mėn. 44 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas greitis. Pernai per tą patį laikotarpį saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino viršijimas sudarė vidutiniškai apie 30 proc. visų eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės.
