Zinios1.lt nuotr. Saulina Jokubauskaitė
Švėkšna garsėja kaip miestelis, kuriame dažnai kyla gaisrai. Tad išradingi švėkšniškiai rado išeitį, kaip apsisaugoti nuo viską pasiglemžiančios ugnies ir kaip kuo greičiau ją sustabdyti.
Miestelio centre, prie Kalės tvenkinio, kuris, kaip žinia, yra privačioje teritorijoje ir priklauso grafienei Felicijai Laimai Breoel – Pliaterienei, su jos pačios leidimu įrengtas priešgaisrinis rezervuaras. Reikalui esant iš jo bus pumpuojamas vanduo ir gesinamas ugnies židinys.
Švėkšna garsėja kaip miestelis, kuriame dažnai kyla gaisrai. Tad išradingi švėkšniškiai rado išeitį, kaip apsisaugoti nuo viską pasiglemžiančios ugnies ir kaip kuo greičiau ją sustabdyti.
Miestelio centre, prie Kalės tvenkinio, kuris, kaip žinia, yra privačioje teritorijoje ir priklauso grafienei Felicijai Laimai Breoel – Pliaterienei, su jos pačios leidimu įrengtas priešgaisrinis rezervuaras. Reikalui esant iš jo bus pumpuojamas vanduo ir gesinamas ugnies židinys.
Trečiadienį, tai yra šiandien, prie jau įrengto rezervuaro buvo atvykę Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Rimantas Mačijauskas, Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vadovas Romualdas Renčeliauskas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, seniūnijos specialistas Bronius Oželis, švėkšniškiai ugniagesiai gelbėtojai: Kęstutis Žaliauskas, Antanas Račkauskas, Vaclovas Venckus.
Susirinkusieji apžiūrėjo įrengtą kietąją dangą, pritaikytą ugniagesių gelbėtojų technikai privažiuoti, pagilintą pakrantę, pravalytą dalį priėjimo prie vandens, taip pat pabandė su specialiąja technika pumpuoti vandenį.
Kaip sakė R. Renčeliauskas, Švėkšnos miestelis - viena iš pavojingiausių vietų, nes čia daugiausia stovi mediniai namai, esantys arti vienas kito. Kilus gaisrui, ugnis, genama vėjo, lengvai gali persimesti į kitus pastatus. Beje, tai jau yra atsitikę anksčiau, kai sudegė keletas namų.
Iki šiol švėkšniškiai, kilus gaisrui, vandens turėdavo važiuoti pasiimti prie Vilkėnų malūno, į kitą miestelio galą, o tai užimdavo nemažai laiko. Kaip žinia, ugnis nelaukia.
2013 m. liepos 25 d. įvykusiame Ekstremalių situacijų valdymo posėdyje buvo aptartas vienas iš svarbiausių klausimų - dėl vandens telkinių paruošimo gaisrų gesinimui. Posėdžio metu priimtas nutarimas, kad seniūnijų seniūnai įrengtų vietas, kur dar jų nėra, skirtas vandens paėmimui incidento (gaisro) metu. Taip pat numatyta, kad privažiavimo aikštelė turi būti su kieta danga ir ratų atrama gaisrinės automobiliams, išgilinta vieta, iš kurios bus imamas vanduo. Toks rezervuaras turi būti pažymėtas specialia rodykle, nurodančia vandens telkinį.
Pasak R. Renčeliausko, dauguma seniūnijų: Žemaičių Naumiestis, Katyčiai, Saugos, Vainutas, jau turi tokias vietas iš anksčiau. Pirmieji po praėjusią vasarą įvykusio Ekstremalių situacijų valdymo posėdžio specialią aikštelę vandens paėmimui įsirengė švėkšniškiai.
Įrengė savomis lėšomis
„Gerbiami seniūnai, tikrai yra iš ko pasimokyti. Atvažiuokite, pasižiūrėkite į Švėkšnos centre įrengtą rezervuarą. Lenkiame galvas prieš visus švėkšniškius: seniūną A. Šeputį, Švėkšnos seniūnijos specialistą B. Oželį, geradarius
verslininkus, nes jie, nenaudodami jokių specialių medžiagų ir papildomų lėšų, sugebėjo įrengti visus reikalavimus atitinkantį rezervuarą,“ - sakė R. Renčeliauskas.
Pasak Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo, švėkšniškiai privažiavimo dangai sukietinti panaudojo nuo senų laikų užsilikusias betono plokštes ir luitus, paaukštino vietą.
Prie Kalės tvenkinio šiuo metu gali privažiuoti net dvi didžiagabaritės transporto priemonės ir pumpuoti vandenį, kurio tikrai nepristigs.
Seniūnijų ugniagesiai gelbėtojai išgyvena sunkius laikus
Kalbėdamas apie seniūnijose dirbančius ugniagesius gelbėtojus, R. Renčeliauskas, apgailestavo, kad iš valstybės skiriamos lėšos kasmet vis mažėja. Šiuo metu ugniagesiai gelbėtojai su Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais ir Bendruoju pagalbos centru bendrauja mobiliaisiais telefonais, kuriuos kažkada nupirko Savivaldybės administracija.
„Kai važiuoja sena gaisrinės mašina, kuri kelia didelį triukšmą, ugniagesys gelbėtojas sunkiai gali girdėti, kas yra sakoma telefonu. O be to, naudotis mobilizuotu telefonu yra labai nepatogu, kai tuo pačiu metu reikia ir skubėti. Seniūnijų ugniagesiams labai reikia skaitmeninių radijo ryšio stočių, tokių, kokias turi Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir Šilutės PGT. Deja, vargu ar greitai sulauksime tokios malonės iš valstybės. Belieka tikėtis, kad galbūt atsiras kokių nors geradarių, kurie padovanos seniūnijų ugniagesiams po vieną tokį prietaisą,“ - su viltimi kalbėjo R. Renčeliauskas.
Pasak Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vadovo, seniūnijose dirbantys ugniagesiai gelbėtojai kasdien susiduria su labai sunkiomis darbo sąlygomis. Už viršvalandžius nėra apmokama, tad ugniagesiams skiriamos laisvos dienos, o tuo metu dažnai budėti lieka po vieną darbuotoją.
Susirinkusieji apžiūrėjo įrengtą kietąją dangą, pritaikytą ugniagesių gelbėtojų technikai privažiuoti, pagilintą pakrantę, pravalytą dalį priėjimo prie vandens, taip pat pabandė su specialiąja technika pumpuoti vandenį.
Kaip sakė R. Renčeliauskas, Švėkšnos miestelis - viena iš pavojingiausių vietų, nes čia daugiausia stovi mediniai namai, esantys arti vienas kito. Kilus gaisrui, ugnis, genama vėjo, lengvai gali persimesti į kitus pastatus. Beje, tai jau yra atsitikę anksčiau, kai sudegė keletas namų.
Iki šiol švėkšniškiai, kilus gaisrui, vandens turėdavo važiuoti pasiimti prie Vilkėnų malūno, į kitą miestelio galą, o tai užimdavo nemažai laiko. Kaip žinia, ugnis nelaukia.
2013 m. liepos 25 d. įvykusiame Ekstremalių situacijų valdymo posėdyje buvo aptartas vienas iš svarbiausių klausimų - dėl vandens telkinių paruošimo gaisrų gesinimui. Posėdžio metu priimtas nutarimas, kad seniūnijų seniūnai įrengtų vietas, kur dar jų nėra, skirtas vandens paėmimui incidento (gaisro) metu. Taip pat numatyta, kad privažiavimo aikštelė turi būti su kieta danga ir ratų atrama gaisrinės automobiliams, išgilinta vieta, iš kurios bus imamas vanduo. Toks rezervuaras turi būti pažymėtas specialia rodykle, nurodančia vandens telkinį.
Pasak R. Renčeliausko, dauguma seniūnijų: Žemaičių Naumiestis, Katyčiai, Saugos, Vainutas, jau turi tokias vietas iš anksčiau. Pirmieji po praėjusią vasarą įvykusio Ekstremalių situacijų valdymo posėdžio specialią aikštelę vandens paėmimui įsirengė švėkšniškiai.
Įrengė savomis lėšomis
„Gerbiami seniūnai, tikrai yra iš ko pasimokyti. Atvažiuokite, pasižiūrėkite į Švėkšnos centre įrengtą rezervuarą. Lenkiame galvas prieš visus švėkšniškius: seniūną A. Šeputį, Švėkšnos seniūnijos specialistą B. Oželį, geradarius
verslininkus, nes jie, nenaudodami jokių specialių medžiagų ir papildomų lėšų, sugebėjo įrengti visus reikalavimus atitinkantį rezervuarą,“ - sakė R. Renčeliauskas.
Pasak Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo, švėkšniškiai privažiavimo dangai sukietinti panaudojo nuo senų laikų užsilikusias betono plokštes ir luitus, paaukštino vietą.
Prie Kalės tvenkinio šiuo metu gali privažiuoti net dvi didžiagabaritės transporto priemonės ir pumpuoti vandenį, kurio tikrai nepristigs.
Seniūnijų ugniagesiai gelbėtojai išgyvena sunkius laikus
Kalbėdamas apie seniūnijose dirbančius ugniagesius gelbėtojus, R. Renčeliauskas, apgailestavo, kad iš valstybės skiriamos lėšos kasmet vis mažėja. Šiuo metu ugniagesiai gelbėtojai su Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais ir Bendruoju pagalbos centru bendrauja mobiliaisiais telefonais, kuriuos kažkada nupirko Savivaldybės administracija.
„Kai važiuoja sena gaisrinės mašina, kuri kelia didelį triukšmą, ugniagesys gelbėtojas sunkiai gali girdėti, kas yra sakoma telefonu. O be to, naudotis mobilizuotu telefonu yra labai nepatogu, kai tuo pačiu metu reikia ir skubėti. Seniūnijų ugniagesiams labai reikia skaitmeninių radijo ryšio stočių, tokių, kokias turi Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir Šilutės PGT. Deja, vargu ar greitai sulauksime tokios malonės iš valstybės. Belieka tikėtis, kad galbūt atsiras kokių nors geradarių, kurie padovanos seniūnijų ugniagesiams po vieną tokį prietaisą,“ - su viltimi kalbėjo R. Renčeliauskas.
Pasak Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vadovo, seniūnijose dirbantys ugniagesiai gelbėtojai kasdien susiduria su labai sunkiomis darbo sąlygomis. Už viršvalandžius nėra apmokama, tad ugniagesiams skiriamos laisvos dienos, o tuo metu dažnai budėti lieka po vieną darbuotoją.
