Jau prasidėjo kalendorinis pavasaris. Tikrasis pavasaris, kuomet galėsime džiaugtis bundančia gamta - ne už kalnų. Vis dažniau žiniasklaidoje mirga pranešimai apie žvejus, neatsispyrusius užlipti ant vis plonėjančio, nepatvaraus ledo. Tokie ekstremalai dažnai sulaukia liūdnų pasekmių ir atitinkamų institucijų įvertinimo. Laukdami atgimstančios gamtos, Švėkšnos žvejai taip pat vis dar džiaugiasi poledinės žūklės teikiamais malonumais. Ledas ant Kalės prūdo, anot jų, dar tvirtas.
Sunku buvo nepastebėti būrelio aistringų žvejų mėgėjų, kurie susirinkę ant Kalės prūdo (vasario 27d.), drąsiai vaikščiojo ant iš pirmo žvilgsnio pavojingo ledo. Žvejai tikino, kad nelipa ant plono ledo, elgiasi atsakingai, ne taip, kaip kolegos ant marių. Be to, visada ledo storį pasitikrina su "piekšne". Tiesa, laimikis šios dienos ne pats gausiausias. Sigitas iki penktos vakaro pagavo 14 ešeriukų. „Nedideli, bet bus nors katinui pamaitinti“, - sakė žvejys. Kartais čia galima pagauti ir stambesnių lydekų, jam antrino kiti žvejai. Šios dienos laimikį tuoj parodė ir senjoras Kazys: „Tai kimba, tai ne, tokia jau ta žvejyba. O ką veiksi išėjęs į pensiją“.
Nors ledas ant vandens telkinių atrodo nepavojingas, tačiau jo storis kasdien vis plonėja. Tad tikėkimės, kad nugalės sveikas protas. Sugaukime savo gyvenimo žuvį saugiai!
