Violeta Astrauskienė
1904 m. stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas per medžioklę Lietuvoje įtikino carą Nikolajų II panaikinti lietuviškos spaudos draudimą. Nuo tada, po 40 draudimo metų, lietuviškai spaudai lotyniškoms raidėms pradėta taikyti tokia pat tvarka, kaip visai kitai spaudai.
Kasmet Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, dažnai tapatinama ir su žurnalistų profesine švente. Tai diena, kuri kiekvienam tautiečiui primena žiaurias okupacinės carinės rusų valdžios represijas, kuriomis buvo bandoma sunaikinti lietuvių tapatybę liudijančius ženklus – kalbą, laisvą žodį, knygų ir laikraščių leidybą.
1904 m. stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas per medžioklę Lietuvoje įtikino carą Nikolajų II panaikinti lietuviškos spaudos draudimą. Nuo tada, po 40 draudimo metų, lietuviškai spaudai lotyniškoms raidėms pradėta taikyti tokia pat tvarka, kaip visai kitai spaudai.
Kasmet Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, dažnai tapatinama ir su žurnalistų profesine švente. Tai diena, kuri kiekvienam tautiečiui primena žiaurias okupacinės carinės rusų valdžios represijas, kuriomis buvo bandoma sunaikinti lietuvių tapatybę liudijančius ženklus – kalbą, laisvą žodį, knygų ir laikraščių leidybą.
Akivaizdu, kad prabėgus daugiau nei šimtmečiui po lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, pastaraisiais metais vėl susirūpinimą kelia prastėjanti visuomenės lietuvių kalba.
| Gegužės 7 dieną Švėkšnoje, renginiu „Mažvydo – Žodžio – Kalbos – Knygos – kelias“ Lietuvą jungiančio paribio kultūroje, paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šventiniame renginyje dalyvavo Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo ir švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ nariai, Švėkšnos ir Šilutės gimnazistų būrelis, Gardamo ir Švėkšnos seniūnai: T. Balčytis su A. Šeputis, Klaipėdos universiteto prof. H. Arnašius, pedagogai, bibliotekininkė, žiniasklaidos atstovė ir miestelio bendruomenė. |  |
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė O. Pintverienė, T. Balčytis, A. Šeputis, H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo prezidentė doc. R. Dobranskienė, pasveikinę renginio dalyvius, akcentavo spausdinto žodžio svarbą ir ypatingą švietėjišką misiją, linkėjo puoselėti kalbą, mylėti knygą, didžiuotis, kad gyvename pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo gimtinėje ir knygnešių krašte, o H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narė, savivaldybės kanceliarijos vedėja D. Junutienė perdavusi savivaldybės direktoriaus pavaduotojo A. Šimelionio, negalėjusio atvykti į renginį, sveikinimą ir linkėjimus puoselėti prasmingas, mus vienijančias vertybes, dovanojo gėles ir dėkojo lietuviško žodžio skleidėjams – savivaldybės kalbos tvarkytojai V. Stulgienei, doc. R. Dobranskienei, O. Pintverienei.
Švėkšnos gimnazistai, pritariant mokytojai V. Stonienei kanklėmis, atliko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narės, lituanistės R. Zagurskienės sukurtą literatūrinę kompoziciją apie Švėkšnos knygnešius, o Šilutės gimnazistai nuoširdžiai pasakojo apie knygos svarbą jų gyvenime, literatūrą ir meilę gimtajai kalbai. Kraštietė, šilutiškė, mokytoja ekspertė, kelių knygų autorė Irena Arlauskienė – žaismingai vedė renginį.
Klaipėdos universiteto profesoriaus H. Arnašius papasakojo apie save, komentavo, skaitė į priekuliškių tarmę paties išverstą XIII a. vokiečių kroniką.
Mintys apie gimtąjį žodį, knygos, spaudos reikšmę, prasmingą, įdomų bei įsimintiną šventinį susitikimą, baigėsi prie puodelio kavos, gardžiuojantis švėkšniškių verslininkų, šventės rėmėjų, V. ir. V. Toliušių kepykloje iškeptais gardėsiais.
