Gerda BELOKOPYTOVA
Kai kurie žmonės, matyt, iš aukščiau yra apdovanoti kažkuo ypatingu. Kuo? Sunku pasakyti, bet visa, ką jie daro, tampa ypatinga. Ir žmonės, esantys aplink jį, tampa geresniais. Taip apibūdinti būtų galima ir Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkę Ingritą Riterienę. Turbūt neatsirastų nė vieno nežinančio, kokių išradingų sumanymų draugijos nariai yra įgyvendinę.
Su Ingrita ir draugijos tarybos narėmis Marija Kalėdiene bei Irena Gelžiniene susitikome jaukiame Švėkšnos seniūnijoje esančiame draugijai priklausančiame nedideliame kabinete, kur ir ,,gimsta“ jų nepaprasti sumanymai. Tai lyg gėrio, atjautos oazė daugeliui draugijos narių.
Kai kurie žmonės, matyt, iš aukščiau yra apdovanoti kažkuo ypatingu. Kuo? Sunku pasakyti, bet visa, ką jie daro, tampa ypatinga. Ir žmonės, esantys aplink jį, tampa geresniais. Taip apibūdinti būtų galima ir Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkę Ingritą Riterienę. Turbūt neatsirastų nė vieno nežinančio, kokių išradingų sumanymų draugijos nariai yra įgyvendinę.
Su Ingrita ir draugijos tarybos narėmis Marija Kalėdiene bei Irena Gelžiniene susitikome jaukiame Švėkšnos seniūnijoje esančiame draugijai priklausančiame nedideliame kabinete, kur ir ,,gimsta“ jų nepaprasti sumanymai. Tai lyg gėrio, atjautos oazė daugeliui draugijos narių.
Švėkšnos neįgaliųjų draugija gyvuoja jau apie du dešimtmečius, bet tik pastaruosius dvejus metus visas Šilutės rajonas, būtų galima pasakyti, net visa Lietuva, girdime apie draugijos nepaprastus darbus. Ir iš kur jie semiasi idėjų? Atsakymą būtų galima pateikti dviem žodžiais – Ingrita Riterienė. Lapkričio viduryje bus dvejų metų sukaktis, kai Ingrita vadovauja šiai draugijai.
,,Ji mums kaip koks užtaisas. Mes vos suspėjame iš paskos, bet kai pavyksta įgyvendinti jos sumanymus, visi labai džiaugiamės“, - sakė Irena.
Pati Ingrita kuklaus būdo, bet didi savo darbais, kurie patys kalba už save. Augo ji Saugose, ten baigė mokyklą ir... Tolimesniems ateities planams pastojo kelią sunki liga. Ir nors moteriai pavyko atsitiesti, liga paliko gilų savo pėdsaką. Ingrita suprato, nebebus taip, kaip anksčiau. Atsitiktinumas, ar likimo ranka, nežinia, bet Ingrita su vyru susipažino pusiaukelėje tarp Saugų ir Švėkšnos – Inkakliuose. Susituokę gyvenimą toliau nusprendė kurti Švėkšnoje. Ji visuomet mėgo rankdarbius ir tai jai sekdavosi. Tapusi Švėkšnos neįgaliųjų draugijos naria jau tuomet visus stebino savo nepaprastais, daug kruopštumo reikalaujančiais darbais. Buvo rengiamos ir jos darbų parodos, darbai tapdavo ir puikiomis dovanomis įvairių švenčių metu draugijos nariams. Ingrita savamokslė, buvo ir yra pati sau mokytoja. Daug domisi įvairiomis technologijomis, bando jas pritaikyti darant darbelius. Geba padaryti origami ir kvilingo darbelius, moka pinti verbas ir admentinius vainikus, marginti kiaušinius, kuria nuostabius darbus su karoliukais ir stiklo gabaliukais. Tai tik maža dalelė viso to, ką išmano Ingrita. Tik iš kur semiasi tiek idėjų? ,,Galvoji, galvoji ir sugalvoji“, - nedrąsiai sakė Ingrita. Dievo dovana, kitaip to nepavadinsi.
Kai Ingritą išrinko Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininke, anksčiau buvusi tvarka pasikeitė. Nors pati prisipažino, kad pradžia buvusi labai sunki. Ir Marija, ir Irena neslėpė, jog Ingritai dažnai tenka įveikti draugijos narių pasipriešinimą. ,,Bet ji moka taip įkvėpti“, - teigė Irena. Moterys neslėpdamos pripažino, kad pasisekus, visiems pasidaro smagu ir norisi dar kažką ypatingo padaryti. ,,Kartais mums atrodo, kad ji nebepajėgs. Bijome, kad nesusirgtų. O ką tuomet darytume. Bet iš jos išgirstame tik vieną atsakymą: sparčiau judėkime į priekį, nes dar daug darbų laukia“, - sakė Marija ir Irena. Šios moterys tikrai žino, ką sako, nes kartu su Ingrita yra draugijos branduolys, didžiausios pirmininkės pagalbininkės. ,,Aš galiu pasakyti viena – reikia kuo mažiau galvoti apie ligas. Visi anksčiau ar vėliau susirgsime, todėl aktyvi veikla sergantiesiems padeda užsimiršti. Be to, ir gyvenimas atrodo daug paprastesnis, nebe toks niūrus“, - teigė Ingrita.
Darbais stebina visus
Švėkšnos neįgaliųjų draugija, vadovaujama Ingritos, Švėkšnos seniūnijos gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis savo darbais. Visi prisimename praėjusį pavasarį nupintą rekordinio ilgio verbą, surengtas triukšmingas Užgavėnes, atgaivintą Duonos šventės tradiciją, rudenį surengtą grybavimo čempionatą. Be viso to dar prieš Kalėdas kartu su Kalėdų Seneliu lanko senelius (per vieną dieną aplankė net 29 šeimas), organizuoja Neįgaliųjų dienos minėjimo šventę. Šventė šiemet ir Jonines, kurios buvo kupinos senųjų papročių. Vienas paskutiniųjų jų darbų – įspūdingas gėlių kilimas, kuriame buvo vaizduojamas Švėkšnos herbas bei miestelio gyvavimo metai. Ir praėjusią savaitę vykusiose akcijoje ,,Mes už šviesą“ sudalyvavo išskaptavę net 100 moliūgų. Ingrita yra atsakinga ir už Maisto banką Švėkšnoje. Draugijos nariai dalyvaudami šioje akcijoje iš anksto pasiruošia. Parduotuvėje papuošia vietą, kurioje renka aukojamą maistą. Atsidėkoja geriesiems žmonėms savo rankomis padarytais atvirukais (padaro jų apie 300), pavaišina saldainiais, kartais apdovanoja balionais. ,,Žmonės eina ir tikrai džiaugiasi, noriai aukoja. Kaskart pasiruošiame vis kitaip“, - pasakojo Marija. Visų šių idėjų autorė Ingrita, o draugijos nariai buvo didžiausi jos pagalbininkai. Pasak draugijos narių, Ingrita visuomet pasiruošia įvairiai progai. ,,Jei pats niekuo nesirūpinsi ir tikėsiesi, kad davus mintį kiti padarys, nieko neišeis. Be to, draugijos nariai patys yra aktyvūs. O man pati geriausia dovana – kai grupė žmonių padaro rezutatą ir tai yra nuostabu“, - atviravo draugijos pirmininkė. O Marija ir Irena išdavė paslaptį, kad draugijos nariams geriausia dovana – su Ingrita praleistas laikas.
,,Džiaugiuosi, kad mes turime labai daug pagalbininkų, rėmėjų, kurių pagalba mums yra labai reikalinga. Nežinau net kokiais žodžiais jiems visiems reikia dėkoti“, - sakė Ingrita.
Kiekvienas ketvirtadienis lyg šventė
Draugija turinti ir savų tradicijų. Kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį rengia susirinkimus. Jų metu pagerbiami išėjusieji, taip pat tą mėnesį gimusieji. Ingrita stengiasi, kad kiekviename susirinkime būtų kokia nors tema. Be to, ir nariai pasiruošia: deklamuoja eilėraščius, skaito savo kūrybą. Kiekvienam nariui tokie susibūrimai tampa švente. Be viso šito, kiekvieną savaitę, ketvirtadieniais, Ingritos kabinete sukyla didžiulis šurmulys. Visi atėjusieji nori pasikalbėti, pasipasakoti naujienas. Vieniems išėjus tuoj kiti ateina. ,,Ingrita visuomet mus nustebina. Kruopščiai apgalvoja kiekvieną detalę, kad šventė ar susirinkimas būtų idealūs. Viskas būna taip sustyguota, kad mums belieka tik grožėtis ir gėrėtis. Be to, ji niekuomet nepamiršta padėkoti visiems prisidėjusiems. Dėl to, matyt, ir norisi kažką daryti, kad būtum pagirtas“, - gyrė Irena.
Dar kartą per metus rengia susibūrimą, kurio metu apžvelgia tai, ką nuveikė per metus. ,,Tai puiki proga prisiminti tai, ką nuveikėme. Toks susirinkimas mums neprivalomas, bet darome jį, nes mums patiems įdomu“, - teigė Ingrita.
Kelionės virsta savotišku spektakliu
Draugijos nariai nemažai keliauja. Žinoma, už savo pinigėlius. Bet juk smagiau visiems kartu. Juk draugijos nariai jau yra tapę viena didele šeima. Šiemet vyko į penkias ekskursijas. Pabūvojo ir Latvijoje, ir Lietuvos pajūryje, ir Panemunės pilis aplankė. O tos išvykos, pasak draugijos narių, tampa išskirtinėmis. ,,Ingrita kiekvieną pasitinka su šypsena, informuoja, ką pamatysime, papasakoja anekdotų, skaitome įvairius eilėraščius, rengiame mįslių varžytuves. Ji mumis rūpinasi kaip mama“, - pasakojo Irena.
Atėjai blogai nusiteikęs, išeisi geresnis
Darbar Švėkšnos neįgaliųjų draugijoje yra 117 narių. Šiemet prisijungė net 31 vienas naujas narys. Žmonės čia labai aktyvūs, kai kurie atvyksta net iš Saugų. Kiekvienas narys draugijoje įneša kažko savo. Vieni siuvinėja, kiti kuria eiles, kai kurie gražiai dainuoja ar moka groti kokiu instrumentu, yra net aktorinių sugebėjimų turinčių. Į draugiją atėję blogai nusiteikę iš jos išeina visai kitokie. ,,Čia atėjus visos mūsų ligos užsimiršta. Be to, Ingritos dėka mes, draugijos nariai, tarpusavyje pradėjome žymiai artimiau bendrauti. Jei kuriam atsitinka bėda, susiskambiname, galvojame, kaip padėti. Gerumas, matyt, yra užkrečiamas“, - teigė Irena. ,,Kai žmonės ateina pikti, stengiesi juos išleisti nuramintus“, - sakė Ingrita.
Ką bedarytų Švėkšnos neįgaliųjų draugija, viskam yra išskirtinis pasirengimas. Lauksime naujų jų sumanymų. Kuo dar nustebins Ingrita su draugijos nariais?
Prisiminkime:
,,Ji mums kaip koks užtaisas. Mes vos suspėjame iš paskos, bet kai pavyksta įgyvendinti jos sumanymus, visi labai džiaugiamės“, - sakė Irena.
Pati Ingrita kuklaus būdo, bet didi savo darbais, kurie patys kalba už save. Augo ji Saugose, ten baigė mokyklą ir... Tolimesniems ateities planams pastojo kelią sunki liga. Ir nors moteriai pavyko atsitiesti, liga paliko gilų savo pėdsaką. Ingrita suprato, nebebus taip, kaip anksčiau. Atsitiktinumas, ar likimo ranka, nežinia, bet Ingrita su vyru susipažino pusiaukelėje tarp Saugų ir Švėkšnos – Inkakliuose. Susituokę gyvenimą toliau nusprendė kurti Švėkšnoje. Ji visuomet mėgo rankdarbius ir tai jai sekdavosi. Tapusi Švėkšnos neįgaliųjų draugijos naria jau tuomet visus stebino savo nepaprastais, daug kruopštumo reikalaujančiais darbais. Buvo rengiamos ir jos darbų parodos, darbai tapdavo ir puikiomis dovanomis įvairių švenčių metu draugijos nariams. Ingrita savamokslė, buvo ir yra pati sau mokytoja. Daug domisi įvairiomis technologijomis, bando jas pritaikyti darant darbelius. Geba padaryti origami ir kvilingo darbelius, moka pinti verbas ir admentinius vainikus, marginti kiaušinius, kuria nuostabius darbus su karoliukais ir stiklo gabaliukais. Tai tik maža dalelė viso to, ką išmano Ingrita. Tik iš kur semiasi tiek idėjų? ,,Galvoji, galvoji ir sugalvoji“, - nedrąsiai sakė Ingrita. Dievo dovana, kitaip to nepavadinsi.
Kai Ingritą išrinko Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininke, anksčiau buvusi tvarka pasikeitė. Nors pati prisipažino, kad pradžia buvusi labai sunki. Ir Marija, ir Irena neslėpė, jog Ingritai dažnai tenka įveikti draugijos narių pasipriešinimą. ,,Bet ji moka taip įkvėpti“, - teigė Irena. Moterys neslėpdamos pripažino, kad pasisekus, visiems pasidaro smagu ir norisi dar kažką ypatingo padaryti. ,,Kartais mums atrodo, kad ji nebepajėgs. Bijome, kad nesusirgtų. O ką tuomet darytume. Bet iš jos išgirstame tik vieną atsakymą: sparčiau judėkime į priekį, nes dar daug darbų laukia“, - sakė Marija ir Irena. Šios moterys tikrai žino, ką sako, nes kartu su Ingrita yra draugijos branduolys, didžiausios pirmininkės pagalbininkės. ,,Aš galiu pasakyti viena – reikia kuo mažiau galvoti apie ligas. Visi anksčiau ar vėliau susirgsime, todėl aktyvi veikla sergantiesiems padeda užsimiršti. Be to, ir gyvenimas atrodo daug paprastesnis, nebe toks niūrus“, - teigė Ingrita.
Darbais stebina visus
Švėkšnos neįgaliųjų draugija, vadovaujama Ingritos, Švėkšnos seniūnijos gyvenimą nuspalvino ryškiomis spalvomis savo darbais. Visi prisimename praėjusį pavasarį nupintą rekordinio ilgio verbą, surengtas triukšmingas Užgavėnes, atgaivintą Duonos šventės tradiciją, rudenį surengtą grybavimo čempionatą. Be viso to dar prieš Kalėdas kartu su Kalėdų Seneliu lanko senelius (per vieną dieną aplankė net 29 šeimas), organizuoja Neįgaliųjų dienos minėjimo šventę. Šventė šiemet ir Jonines, kurios buvo kupinos senųjų papročių. Vienas paskutiniųjų jų darbų – įspūdingas gėlių kilimas, kuriame buvo vaizduojamas Švėkšnos herbas bei miestelio gyvavimo metai. Ir praėjusią savaitę vykusiose akcijoje ,,Mes už šviesą“ sudalyvavo išskaptavę net 100 moliūgų. Ingrita yra atsakinga ir už Maisto banką Švėkšnoje. Draugijos nariai dalyvaudami šioje akcijoje iš anksto pasiruošia. Parduotuvėje papuošia vietą, kurioje renka aukojamą maistą. Atsidėkoja geriesiems žmonėms savo rankomis padarytais atvirukais (padaro jų apie 300), pavaišina saldainiais, kartais apdovanoja balionais. ,,Žmonės eina ir tikrai džiaugiasi, noriai aukoja. Kaskart pasiruošiame vis kitaip“, - pasakojo Marija. Visų šių idėjų autorė Ingrita, o draugijos nariai buvo didžiausi jos pagalbininkai. Pasak draugijos narių, Ingrita visuomet pasiruošia įvairiai progai. ,,Jei pats niekuo nesirūpinsi ir tikėsiesi, kad davus mintį kiti padarys, nieko neišeis. Be to, draugijos nariai patys yra aktyvūs. O man pati geriausia dovana – kai grupė žmonių padaro rezutatą ir tai yra nuostabu“, - atviravo draugijos pirmininkė. O Marija ir Irena išdavė paslaptį, kad draugijos nariams geriausia dovana – su Ingrita praleistas laikas.
,,Džiaugiuosi, kad mes turime labai daug pagalbininkų, rėmėjų, kurių pagalba mums yra labai reikalinga. Nežinau net kokiais žodžiais jiems visiems reikia dėkoti“, - sakė Ingrita.
Kiekvienas ketvirtadienis lyg šventė
Draugija turinti ir savų tradicijų. Kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį rengia susirinkimus. Jų metu pagerbiami išėjusieji, taip pat tą mėnesį gimusieji. Ingrita stengiasi, kad kiekviename susirinkime būtų kokia nors tema. Be to, ir nariai pasiruošia: deklamuoja eilėraščius, skaito savo kūrybą. Kiekvienam nariui tokie susibūrimai tampa švente. Be viso šito, kiekvieną savaitę, ketvirtadieniais, Ingritos kabinete sukyla didžiulis šurmulys. Visi atėjusieji nori pasikalbėti, pasipasakoti naujienas. Vieniems išėjus tuoj kiti ateina. ,,Ingrita visuomet mus nustebina. Kruopščiai apgalvoja kiekvieną detalę, kad šventė ar susirinkimas būtų idealūs. Viskas būna taip sustyguota, kad mums belieka tik grožėtis ir gėrėtis. Be to, ji niekuomet nepamiršta padėkoti visiems prisidėjusiems. Dėl to, matyt, ir norisi kažką daryti, kad būtum pagirtas“, - gyrė Irena.
Dar kartą per metus rengia susibūrimą, kurio metu apžvelgia tai, ką nuveikė per metus. ,,Tai puiki proga prisiminti tai, ką nuveikėme. Toks susirinkimas mums neprivalomas, bet darome jį, nes mums patiems įdomu“, - teigė Ingrita.
Kelionės virsta savotišku spektakliu
Draugijos nariai nemažai keliauja. Žinoma, už savo pinigėlius. Bet juk smagiau visiems kartu. Juk draugijos nariai jau yra tapę viena didele šeima. Šiemet vyko į penkias ekskursijas. Pabūvojo ir Latvijoje, ir Lietuvos pajūryje, ir Panemunės pilis aplankė. O tos išvykos, pasak draugijos narių, tampa išskirtinėmis. ,,Ingrita kiekvieną pasitinka su šypsena, informuoja, ką pamatysime, papasakoja anekdotų, skaitome įvairius eilėraščius, rengiame mįslių varžytuves. Ji mumis rūpinasi kaip mama“, - pasakojo Irena.
Atėjai blogai nusiteikęs, išeisi geresnis
Darbar Švėkšnos neįgaliųjų draugijoje yra 117 narių. Šiemet prisijungė net 31 vienas naujas narys. Žmonės čia labai aktyvūs, kai kurie atvyksta net iš Saugų. Kiekvienas narys draugijoje įneša kažko savo. Vieni siuvinėja, kiti kuria eiles, kai kurie gražiai dainuoja ar moka groti kokiu instrumentu, yra net aktorinių sugebėjimų turinčių. Į draugiją atėję blogai nusiteikę iš jos išeina visai kitokie. ,,Čia atėjus visos mūsų ligos užsimiršta. Be to, Ingritos dėka mes, draugijos nariai, tarpusavyje pradėjome žymiai artimiau bendrauti. Jei kuriam atsitinka bėda, susiskambiname, galvojame, kaip padėti. Gerumas, matyt, yra užkrečiamas“, - teigė Irena. ,,Kai žmonės ateina pikti, stengiesi juos išleisti nuramintus“, - sakė Ingrita.
Ką bedarytų Švėkšnos neįgaliųjų draugija, viskam yra išskirtinis pasirengimas. Lauksime naujų jų sumanymų. Kuo dar nustebins Ingrita su draugijos nariais?
Prisiminkime:
