Švėkšnos bažnyčios kriptoje ilsisi grafai Pliateriai Ilgaamžių bažnyčių požemiai dažnai būna apipinti įvairiausiomis legendomis, neįtikėtinomis istorijomis. Savotišką požeminį pasaulėlį turi ir Švėkšnos Šv. ap. Jokūbo bažnyčia. Palyginus su ilgiausiai išsilaikiusiomis Lietuvos bažnyčiomis, Švėkšnos maldos namai nėra senas statinys, stovi dar tik 109-erius metus.
Tačiau iki šiol sklinda istorijos apie Švėkšnos grafų Pliaterių asmeninius tunelius po žeme, kurie siekė net iki Vilkėno dvaro. Dar kalbama ir apie tunelį, kuris vedė nuo Švėkšnos dvaro rūmų iki bažnyčios. Žinoma, tikėti ar netikėti renkasi patys istorijų perpasakotojai. Aišku tik viena, kol neįrodyta, kad požeminio pasaulio nebuvo - legenda sklis.
Tačiau iki šiol sklinda istorijos apie Švėkšnos grafų Pliaterių asmeninius tunelius po žeme, kurie siekė net iki Vilkėno dvaro. Dar kalbama ir apie tunelį, kuris vedė nuo Švėkšnos dvaro rūmų iki bažnyčios. Žinoma, tikėti ar netikėti renkasi patys istorijų perpasakotojai. Aišku tik viena, kol neįrodyta, kad požeminio pasaulio nebuvo - legenda sklis.
Iki šiol stovinčios didingosios Švėkšnos bažnyčios pastatymu labiausiai rūpinosi klebonas (vėliau prelatas) Julius Maciejauskas. Tikėtina, kad būtent jo sumanymu po bažnyčia atsirado rūsys, skirtas ne maisto ar gėrimų atsargoms saugoti, o tam, kad galėtų čia amžinajam poilsiui "apgyvendinti" garbingiausius Švėkšnos asmenis. Tikriausiai, tam reikalui klebonas pasiruošė amžinojo poilsio vietą ir sau.
Kripta, taip vadinama šventovės apačioje esanti erdvė, patalpa. Anksčiau, kriptose buvo laidojami šventieji, kankiniai, vėliau - šventovei nusipelnę asmenys. Todėl ne nuostabu, jog pats Švėkšnos šventovės fundatorius ilsisi bažnyčios rūsyje.
Turbūt daugelis švėkšniškių dar mena laikus, kai prelato J. Maciejausko palaikai buvo pargabenti į Švėkšną iš JAV. 1993-iais turbūt nė vienas švėkšniškis neliko namuose, visi atėjo atiduoti paskutinę pagarbą į savo mieląjį kraštą grįžusiam dvasininkui.
Prelatas į JAV išvyko 1938 m., o prasidėjus karui, grįžimas buvo atidėtas dėl suprantamų priežasčių. Už Atlanto kunigas 1941 m. Los Andžele įkūrė Šv. Kazimiero parapiją. Mirė J. Maciejauskas 1947 m. su viltimi sugrįžti ten, kur visą laiką buvusi jo širdis - į Švėkšną.
Kripta, taip vadinama šventovės apačioje esanti erdvė, patalpa. Anksčiau, kriptose buvo laidojami šventieji, kankiniai, vėliau - šventovei nusipelnę asmenys. Todėl ne nuostabu, jog pats Švėkšnos šventovės fundatorius ilsisi bažnyčios rūsyje.
Turbūt daugelis švėkšniškių dar mena laikus, kai prelato J. Maciejausko palaikai buvo pargabenti į Švėkšną iš JAV. 1993-iais turbūt nė vienas švėkšniškis neliko namuose, visi atėjo atiduoti paskutinę pagarbą į savo mieląjį kraštą grįžusiam dvasininkui.
Prelatas į JAV išvyko 1938 m., o prasidėjus karui, grįžimas buvo atidėtas dėl suprantamų priežasčių. Už Atlanto kunigas 1941 m. Los Andžele įkūrė Šv. Kazimiero parapiją. Mirė J. Maciejauskas 1947 m. su viltimi sugrįžti ten, kur visą laiką buvusi jo širdis - į Švėkšną.
Po didžiuoju altoriumi esančioje kriptoje taip pat palaidotas kunigas Stanislovas Mažeika, grafai Pliateriai: Adomas, Aleksandras. Pastarojo palaikai parvežti iš JAV ir palaidoti Švėkšnoje 1997 m. Tai buvo paskutinis kartas, kai teko atkasti ir išardyti užmūrytas kriptos angas. Apie ten palaidotus asmenis liudija ant bažnyčios išorinės sienos prikabintos lentelės su jų pavardėmis. Į du gretimus karstus įdėti kaulai, kuriuos rado kasant pamatus. Viso kriptoje dabar - 6 karstai.
