O. Pintverienė Gerda BELOKOPYTOVA
Ne paslaptis, kad Švėkšnos miestelyje gyvenantys žmonės savo darbais garsina miestelio vardą ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje bei pasaulyje. Viena tokių – Švėkšnos „Tėviškės” draugija su pirmininke Ona Pintveriene priešakyje. Čikagoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose susibūrę švėkšniškiai jungiasi į būrį. Štai koks tamprus ryšys jungia šioje seniūnijoje augusius žmones.
Pradžia – Čikagoje
Pristatant „Tėviškės“ draugiją derėtų pradėti nuo įsikūrimo ištakų. O jos nusidriekusios toli už Atlanto – Čikagoje. Pirmasis suburti švėkšniškius ėmėsi Justinas Čeliauskas, gyvenantis Čikagoje. Jis darbavosi lietuvybei Čikagoje išlaikyti. Matydamas, kad tiek daug švėkšniškių yra šiame mieste, nusprendė suburti švėkšniškių ratelį. Įkūrė jį 1924 metų sausio mėnesį. Nuo to laiko pradėta austi švėkšniškių, išsibarsčiusių po pasaulį ir įvairius Lietuvos kampelius, juosta. Vėliau, jau 1969 metais, nuspręsta atkurti J. Čeliausko kadaise suburtą ratelį.
Ne paslaptis, kad Švėkšnos miestelyje gyvenantys žmonės savo darbais garsina miestelio vardą ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje bei pasaulyje. Viena tokių – Švėkšnos „Tėviškės” draugija su pirmininke Ona Pintveriene priešakyje. Čikagoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose susibūrę švėkšniškiai jungiasi į būrį. Štai koks tamprus ryšys jungia šioje seniūnijoje augusius žmones.
Pradžia – Čikagoje
Pristatant „Tėviškės“ draugiją derėtų pradėti nuo įsikūrimo ištakų. O jos nusidriekusios toli už Atlanto – Čikagoje. Pirmasis suburti švėkšniškius ėmėsi Justinas Čeliauskas, gyvenantis Čikagoje. Jis darbavosi lietuvybei Čikagoje išlaikyti. Matydamas, kad tiek daug švėkšniškių yra šiame mieste, nusprendė suburti švėkšniškių ratelį. Įkūrė jį 1924 metų sausio mėnesį. Nuo to laiko pradėta austi švėkšniškių, išsibarsčiusių po pasaulį ir įvairius Lietuvos kampelius, juosta. Vėliau, jau 1969 metais, nuspręsta atkurti J. Čeliausko kadaise suburtą ratelį.
Po 72-ejų metų nutarta įkurti draugiją ir pačioje Švėkšnoje. Taigi 1996 metais įkurta Švėkšnos draugija „Tėviškė“.
Draugijos pirmininkė – jau 17 metų
Praėjus vos metams nuo draugijos įkūrimo Švėkšnoje, jos pirmininke išrinkta Ona Pintverienė. Ir taip ji draugijai vadovauja jau 17 metų. Tad kas geriau galėtų papasakoti apie draugijos veiklą, jei ne pati Ona.
Įžengus į draugijos pirmininkės namus pirmiausia pasitinka labai maloni jų šeimininkė, o tuomet žvilgsnį patraukia galybė knygų. Pačių įvairiausių. Daug jų ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis parašyta. Tokia tad Onos nuosava biblioteka. Skaitymas jai reikalingas lyg oras. Skaitymas Onai – lyg gyvenimo afrodiziakas. Perskaityti knygų puslapiai žavi. „Daugiausia mano diena prabėga skaitant“, - neslėpė ji.
Visas gyvenimas prabėgo mokyklos koridoriuose
Ona gali vadintis tikra švėkšniške. Čia ji gimė, užaugo ir šeimą sukūrė. Romualdas, jos vyras, taip pat užaugo Švėkšnoje. Pora susilaukė trijų gražuolių dukterų ir tik pradėjus kurti savo šeimos židinį negailestinga liga netrukus jį užgesino. Būdamas 36-erių Romualdas mirė palikdamas Oną su trimis mažomis jų dukrelėmis. Tačiau Ona tvirto būdo. Pati užaugino, į mokslus išleido ir nukreipė dukras savarankiško gyvenimo link. Žinoma, ji neslėpė, kad buvo labai sunku vienai ir dirbti, ir mokytis, ir dukras auklėti. Dirbdama Ona neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1954–1960 metais mokytojavo Veiviržėnuose ir Švėkšnoje, dar dirbo vakarinėje ir aklųjų kombinato mokykloje. Tiesa, mokykloje Onai sekėsi puikiai – po kelerių metų ji paskirta direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o 1977-aisiais užėmė tuometės Švėkšnos vidurinės mokyklos direktorės pareigas. Jose dirbo beveik 19 metų. Jau vadovaudama mokyklai Ona itin daug dėmesio skyrė mokinių tėvų, mokytojų ir moksleivių tarpusavio ryšiams. Net išėjusi pensijon nenutraukė visuomeninės veiklos – tapo minėtosios draugijos „Tėviškė“ pirmininke. Ši draugija jai be galo svarbi, galbūt todėl jos vadovavimui atidavė net du dešimtmečius. Ona pasakojo, kad draugijos nariai visuomet norėję, kad ji vadovautų draugijai. „Vis man sakydavo: Pintveriene, būk, tai tau taip tinka. Ir esu, neatsisakau, nors, manau, jau reikia užleisti vietą kitam“, - neslėpė Ona. Pedagogė pasakojo, kad jau kitais metais planuoja savo pasitraukimą iš draugijos pirmininkės pareigų. Netgi ir įpėdinę turi nusižiūrėjusi, kuri, anot Onos, šiuo metu yra dešinioji jos ranka. „Violeta Astrauskienė puikiai mane galėtų pakeisti. Ji dirba iš visos sielos. Aš tai matau“, - neslėpė moteris.
Švėkšnos draugija „Tėviškė“. Kas tai?
O už šio pavadinimo slepiasi žmonės, ne tik kuriuos sujungia gimtoji vietovė. Draugija jungia švėkšniškius, neabejingus rašytam žodžiui, kultūrinio gyvenimo skleidimui. Kasmet draugija organizuoja išties daug renginių Švėkšnoje. Įvairūs koncertai, naujų knygų bei kitų leidinių pristatymai, susitikimai su jų autoriais, kūrinių skaitymai – tai tik dalelė jų darbo. Viena pagrindinių draugijos organizuojamų švenčių – Knygnešio dienos minėjimas. Kasmet jis vis kitoks. Onos namuose saugomi visi per draugijos egzistavimo metus sukaupti kvietimai, skelbimai, afišos. Nemaža jų – dar Onos ranka rašytų. Ši kolekcija išties vertinga. O kur dar tvarkingai į aplanką sudėti straipsniai apie šios draugijos veiklą. Kiekvieną jų apžiūrėjus supranti, šios draugijos narių darbas – milžiniškas. O kiek dar „Tėviškės“ draugijos knygų išleista! Onos rankos sklaidė jų ne vieną dešimtį. Daugiausia knygos – Švėkšnos kūrėjų arba apie Švėkšnos istoriją.
Draugijos nariai renka ir istorinę medžiagą apie Švėkšnos seniūniją bei čia gyvenusius žmones, aprašo jų darbus. Juk tai neįkainojama medžiaga, kuri turi išliekamąją vertę. Švėkšniškiai gali didžiuotis – praeitis niekuomet nebus pamiršta. Draugijos nariai – tarsi Švėkšnos istorijos saugotojai.
Egzistuoja visų Švėkšnos mokinių sąrašas
Štai Ona ištraukė ir vieną segtuvą, kuris jai, anot pačios, yra be galo brangus. Jame keliasdešimtyje puslapių sutalpintos visų mokyklą baigusių mokinių pavardės. „Čia yra nuo paties pirmojo iki paskutinio. Tik šiųmetės ir praėjusių metų laidos nėra. Iš pradžių visi surašyti abėcėlės tvarka, o toliau išskirta kiekviena laida atskirai. Nė vienas neužmirštas. Visų jų vardai čia“, - pasakojo Ona. Tiesa, šio įspūdingo sąrašo autorius – buvęs mokyklos mokytojas Petras Čeliauskas.
Už aktyvią veiklą – gausybė apdovanojimų
Sunku Onai kalbėti apie save, juk pasigirti ne kiekvienas gali. Pati Ona kukliai sakanti, kad nieko ypatingo nėra nuveikusi. Visi darbai – bendras visų narių darbas, todėl bendri ir įvertinimai. Tačiau Onai skirti apdovanojimai kalba už ją. Už aktyvią visuomeninę veiklą O. Pintverienei įteikti Švietimo ministerijos garbės raštai (1968, 1976), apdovanota ji ir liaudies švietimo pirmumo ženkleliu (1969), o 2005-aisiais Onai įteikta Švėkšnos Jokūbėlio statulėlė. Ne veltui sakoma, kuklumas žmogų puošia.
Draugijos pirmininkė – jau 17 metų
Praėjus vos metams nuo draugijos įkūrimo Švėkšnoje, jos pirmininke išrinkta Ona Pintverienė. Ir taip ji draugijai vadovauja jau 17 metų. Tad kas geriau galėtų papasakoti apie draugijos veiklą, jei ne pati Ona.
Įžengus į draugijos pirmininkės namus pirmiausia pasitinka labai maloni jų šeimininkė, o tuomet žvilgsnį patraukia galybė knygų. Pačių įvairiausių. Daug jų ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis parašyta. Tokia tad Onos nuosava biblioteka. Skaitymas jai reikalingas lyg oras. Skaitymas Onai – lyg gyvenimo afrodiziakas. Perskaityti knygų puslapiai žavi. „Daugiausia mano diena prabėga skaitant“, - neslėpė ji.
Visas gyvenimas prabėgo mokyklos koridoriuose
Ona gali vadintis tikra švėkšniške. Čia ji gimė, užaugo ir šeimą sukūrė. Romualdas, jos vyras, taip pat užaugo Švėkšnoje. Pora susilaukė trijų gražuolių dukterų ir tik pradėjus kurti savo šeimos židinį negailestinga liga netrukus jį užgesino. Būdamas 36-erių Romualdas mirė palikdamas Oną su trimis mažomis jų dukrelėmis. Tačiau Ona tvirto būdo. Pati užaugino, į mokslus išleido ir nukreipė dukras savarankiško gyvenimo link. Žinoma, ji neslėpė, kad buvo labai sunku vienai ir dirbti, ir mokytis, ir dukras auklėti. Dirbdama Ona neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1954–1960 metais mokytojavo Veiviržėnuose ir Švėkšnoje, dar dirbo vakarinėje ir aklųjų kombinato mokykloje. Tiesa, mokykloje Onai sekėsi puikiai – po kelerių metų ji paskirta direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o 1977-aisiais užėmė tuometės Švėkšnos vidurinės mokyklos direktorės pareigas. Jose dirbo beveik 19 metų. Jau vadovaudama mokyklai Ona itin daug dėmesio skyrė mokinių tėvų, mokytojų ir moksleivių tarpusavio ryšiams. Net išėjusi pensijon nenutraukė visuomeninės veiklos – tapo minėtosios draugijos „Tėviškė“ pirmininke. Ši draugija jai be galo svarbi, galbūt todėl jos vadovavimui atidavė net du dešimtmečius. Ona pasakojo, kad draugijos nariai visuomet norėję, kad ji vadovautų draugijai. „Vis man sakydavo: Pintveriene, būk, tai tau taip tinka. Ir esu, neatsisakau, nors, manau, jau reikia užleisti vietą kitam“, - neslėpė Ona. Pedagogė pasakojo, kad jau kitais metais planuoja savo pasitraukimą iš draugijos pirmininkės pareigų. Netgi ir įpėdinę turi nusižiūrėjusi, kuri, anot Onos, šiuo metu yra dešinioji jos ranka. „Violeta Astrauskienė puikiai mane galėtų pakeisti. Ji dirba iš visos sielos. Aš tai matau“, - neslėpė moteris.
Švėkšnos draugija „Tėviškė“. Kas tai?
O už šio pavadinimo slepiasi žmonės, ne tik kuriuos sujungia gimtoji vietovė. Draugija jungia švėkšniškius, neabejingus rašytam žodžiui, kultūrinio gyvenimo skleidimui. Kasmet draugija organizuoja išties daug renginių Švėkšnoje. Įvairūs koncertai, naujų knygų bei kitų leidinių pristatymai, susitikimai su jų autoriais, kūrinių skaitymai – tai tik dalelė jų darbo. Viena pagrindinių draugijos organizuojamų švenčių – Knygnešio dienos minėjimas. Kasmet jis vis kitoks. Onos namuose saugomi visi per draugijos egzistavimo metus sukaupti kvietimai, skelbimai, afišos. Nemaža jų – dar Onos ranka rašytų. Ši kolekcija išties vertinga. O kur dar tvarkingai į aplanką sudėti straipsniai apie šios draugijos veiklą. Kiekvieną jų apžiūrėjus supranti, šios draugijos narių darbas – milžiniškas. O kiek dar „Tėviškės“ draugijos knygų išleista! Onos rankos sklaidė jų ne vieną dešimtį. Daugiausia knygos – Švėkšnos kūrėjų arba apie Švėkšnos istoriją.
Draugijos nariai renka ir istorinę medžiagą apie Švėkšnos seniūniją bei čia gyvenusius žmones, aprašo jų darbus. Juk tai neįkainojama medžiaga, kuri turi išliekamąją vertę. Švėkšniškiai gali didžiuotis – praeitis niekuomet nebus pamiršta. Draugijos nariai – tarsi Švėkšnos istorijos saugotojai.
Egzistuoja visų Švėkšnos mokinių sąrašas
Štai Ona ištraukė ir vieną segtuvą, kuris jai, anot pačios, yra be galo brangus. Jame keliasdešimtyje puslapių sutalpintos visų mokyklą baigusių mokinių pavardės. „Čia yra nuo paties pirmojo iki paskutinio. Tik šiųmetės ir praėjusių metų laidos nėra. Iš pradžių visi surašyti abėcėlės tvarka, o toliau išskirta kiekviena laida atskirai. Nė vienas neužmirštas. Visų jų vardai čia“, - pasakojo Ona. Tiesa, šio įspūdingo sąrašo autorius – buvęs mokyklos mokytojas Petras Čeliauskas.
Už aktyvią veiklą – gausybė apdovanojimų
Sunku Onai kalbėti apie save, juk pasigirti ne kiekvienas gali. Pati Ona kukliai sakanti, kad nieko ypatingo nėra nuveikusi. Visi darbai – bendras visų narių darbas, todėl bendri ir įvertinimai. Tačiau Onai skirti apdovanojimai kalba už ją. Už aktyvią visuomeninę veiklą O. Pintverienei įteikti Švietimo ministerijos garbės raštai (1968, 1976), apdovanota ji ir liaudies švietimo pirmumo ženkleliu (1969), o 2005-aisiais Onai įteikta Švėkšnos Jokūbėlio statulėlė. Ne veltui sakoma, kuklumas žmogų puošia.
