Anomalija.lt nuotr.
Biblija skelbia, kad mirtis ir gyvenimas yra pavaldūs kalbai. Ir tai ne perlenkimas. Yra žinoma, kad kai Australijos aborigenų seniūnai “atgieda” nusikaltėlį, ritualas sėkmingai suveikia netgi tada, kai nusikaltėlis yra toli nuo “atgiedojimo” vietos – žmogus miršta be jokios regimos priežasties.
“Maloni kalba – korių medus, saldi sielai ir gydanti kaulus” – sakoma Biblijoje. O piktos kalbos ten nedviprasmiškai smerkiamos. Pagal Mozės įstatymą, bet kas, kuris keikė savo tėvus, galėjo būti nubaustas mirtimi.
“Maloni kalba – korių medus, saldi sielai ir gydanti kaulus” – sakoma Biblijoje. O piktos kalbos ten nedviprasmiškai smerkiamos. Pagal Mozės įstatymą, bet kas, kuris keikė savo tėvus, galėjo būti nubaustas mirtimi.
Mes dažnai pamirštame, o galbūt nenorime žinoti, koks svarbus gali būti meilės ir gailestingumo žodis, ir kokie griaunantys būna kartais netgi netyčia tarstelėti žodeliai. Amerikiečių tyrėjai išsiaiškino, kad žmonės, kuriuos pastoviai keikia ir bara, yra linkę dažniau peršalti, jiems sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, prasideda šlapimo pūslės negalavimai ir pan.
Tai, kad žodis daro poveikį žmogaus fiziologijai, įrodė psichoneurologas V. Bechterevas. O K. Platonovo tyrimai patvirtino, kad žodis gali sukelti fiziologines reakcijas, panašias į tas, kokis sukelia aplinka. Jeigu žmogus ištaria kažką pikti kitam žmogui, tai ne tik jį įžeidžia, bet ir pridaro žalos. Mokslininkai šiandien teigia, kad pikti žodžiai ir keiksmai “sprogsta” žmogaus genetiniame aparate, dėl ko vyksta mutacijos, o jų pasekmės – išsigimimas.
Tai, kad žodis daro poveikį žmogaus fiziologijai, įrodė psichoneurologas V. Bechterevas. O K. Platonovo tyrimai patvirtino, kad žodis gali sukelti fiziologines reakcijas, panašias į tas, kokis sukelia aplinka. Jeigu žmogus ištaria kažką pikti kitam žmogui, tai ne tik jį įžeidžia, bet ir pridaro žalos. Mokslininkai šiandien teigia, kad pikti žodžiai ir keiksmai “sprogsta” žmogaus genetiniame aparate, dėl ko vyksta mutacijos, o jų pasekmės – išsigimimas.
|
|
Piotras Gariajevas ir Georgijus Tertyšnis, mokslininkai iš Rusijos Mokslų Akademijos Valdymo problemų instituto, išrado aparatą, kuris verčia žmogaus žodžius į elektromagnetinius virpesius. O pastarieji, kaip žinome, daro įtaką DNR paveldimumo molekulėms. Pagal jų atliktus tyrinėjimus, DNR suvokia žmogaus kalbą. Žodžiai daro joms informacinį poveikį. Kaip paaiškėjo, pikti žodžiai ir keiksmai gali sukelti gyvojoje ląstelėje mutacinį efektą, kuris panašus į radiacijos sukeltą efektą.
|
Bandymus mokslininkai darė su arabindopsio sėklomis. Beveik visi augalai žuvo, o tie, kurie išgyveno, pavirto genetiškais išsigimėliais, nesugebančiais reprodukuoti sveikų palikuonių. P. Gariajevas sako: “Žinoma, apšvitinę “prakeikimo” bangomis sėklas mes prognozavome rezultatą. Tačiau tai, kas iš viso to išėjo, mums sukėlė siaubą.
Keiksmų galia, užgriuvusi vargšą augalą, buvo panaši į 40 000 rentgenų apšvitinimą. Nuo tokio smūgio sutrūkinėjo DNR grandinėlės, subyrėjo chromosomos, išsisklaidė ir susinarpliojo genai. Suprantama, dauguma sėklų žuvo, o tos, kurios išgyveno… geriau jau jos būtų neišgyvenusios. Jų genetinis aparatas pradėjo kurti nenatūralias programas, dėl kurių prasidėjo siaubingos mutacijos, sukėlusios sunkias augalų ligas ir priešlaikinę mirtį.”
Praėjus kelioms kartoms, palikuonys galutinai išsigimė. Na, o genetinis aparatas, kaip žinia, vienodai veikia pas visus gyvus organizmus.
Tyrimų banginės genetikos srityje rezultatai leidžia tvirtinti: žmogaus organizmui toli gražu ne vis vien, ką jo šeimininkas galvoija, klauso, skaito arba kalba. Nes visa suvokiama informacija atsispindi banginiame genome. Ir žmogaus organizmui nėra skirtumo, iš kur gaunate informaciją – iš gyvo pašnekovo ar TV ekrano. Bet kuris ištartas žodis veikia kaip banginė genetinė programa, kuri gali padaryti apčiuopiamą poveikį žmogaus elgesiui ir gyvenimui. Net jeigu skaitote tylomis, informacija pasiekia ląstelių branduolius elektromagnetiniais kanalais.
Vienas tekstas gali teigiamai veikti paveldimumą, o kitas jį traumuoja. Maldos žodžiai sužadina rezervines genetinio aparato galimybes. Prakeikimai griauna bangines programas, vadinasi, ir normalų organizmo vystymąsi. Mokslininkai teigia, kad nieko naujo jie neatrado. Tai buvo žinoma žmonėms jau senų senovėje. Šventų žmonių maldomis buvo išgydomi beviltiškiausi ligoniai. Ir šviesuolių palaiminimas paliesdavo ne tik konkretų žmogų, bet ir jo palikuonis.
Mokslininkams pavyko atgaivinti augalų sėklas, kurios žuvo nuo radioaktyvaus spinduliavimo, skaitant virš jų maldas. Susipainioję genai, sutrūkinėjusios chromosomos ir DNR spiralės stojo į savo vietas ir suaugo. Kai mokslininkai kalbėjo gerus žodžius sveikų kviečių sėklų adresu, tos davė neregėtą derlių. Ir vėl mokslininkai pareiškė, kad neatrado nieko naujo. Juk anksčiau kiekvieną pavasarį tą patį darė kiekvienas kaimo kunigas, laimindamas sėklas ir žemę naujam derliui.
Lygindami DNR ir žmogaus kalbos bangines charakteristikas, mokslininkai pastebėjo, kad jų sutapimas sudaro 30 procentų. Pasirodo, paveldimumo molekulėse glūdi žmogaus kalbos charakteristikos. Kas jas ten įdėjo? “Matyt, Tasai, kuris sutvėrė DNR ir žmogų, padedamas Žodžio, apie kurį sakoma Biblijoje. Tokiu būdu, banginės Kūrėjo charakteristikos yra užfiksuotos ir paveldimumo molekulėse ir žmogaus kalboje. Ir ne tik ten.” – mano mokslininkai.
Žvilgtelėję giliau į DNR molekulę, mokslininkai pamatė, kad daugiau kaip 95 procentai chromosomų turinio sudaro užkoduoti tekstai. Ši chromosomose laikomos informacijos dalis iki šiol lieka nežinoma ir neištyrinėta. Bandydami iššifruoti paslaptingą tekstą DNR molekulėse, specialistai iš Kvantinės genetikos instituto padarė išvadą, kad DNR – tai toks pats tekstas, kaip ir knygos tekstas, bet skaityri jį galima nuo bet kurios raidės, kadangi ten nėra tarpų tarp žodžių. Raidės pastoviai juda, keičiasi, kadangi mūsų chromosomos kvėpuoja, virpa, sukurdamos didžiulį kiekį tekstų.
Maskvos valstybinio universiteto lingvistai ir matematikai padarė išvadą, kad žmogaus kalbos, knygos teksto struktūra ir DNR struktūra yra matematiškai artimos. Kitaip tariant, tai išties yra tekstai kol kas nežinomomis mums kalbomis. Ląstelės kalbasi tarpusavyje!
Piotro Gariajevo išvada tokia: “Žmogus yra pati save skaitanti tekstinė struktūra… Programa, kuri įrašyta DNR, negalėjo atsirasti Darvino evoliucijos keliu – kad įrašyti tokį milžinišką kiekį informacijos, reikia laiko, kuris daug kartų viršytų Visatos egzistavimo laiką”.
Keiksmų galia, užgriuvusi vargšą augalą, buvo panaši į 40 000 rentgenų apšvitinimą. Nuo tokio smūgio sutrūkinėjo DNR grandinėlės, subyrėjo chromosomos, išsisklaidė ir susinarpliojo genai. Suprantama, dauguma sėklų žuvo, o tos, kurios išgyveno… geriau jau jos būtų neišgyvenusios. Jų genetinis aparatas pradėjo kurti nenatūralias programas, dėl kurių prasidėjo siaubingos mutacijos, sukėlusios sunkias augalų ligas ir priešlaikinę mirtį.”
Praėjus kelioms kartoms, palikuonys galutinai išsigimė. Na, o genetinis aparatas, kaip žinia, vienodai veikia pas visus gyvus organizmus.
Tyrimų banginės genetikos srityje rezultatai leidžia tvirtinti: žmogaus organizmui toli gražu ne vis vien, ką jo šeimininkas galvoija, klauso, skaito arba kalba. Nes visa suvokiama informacija atsispindi banginiame genome. Ir žmogaus organizmui nėra skirtumo, iš kur gaunate informaciją – iš gyvo pašnekovo ar TV ekrano. Bet kuris ištartas žodis veikia kaip banginė genetinė programa, kuri gali padaryti apčiuopiamą poveikį žmogaus elgesiui ir gyvenimui. Net jeigu skaitote tylomis, informacija pasiekia ląstelių branduolius elektromagnetiniais kanalais.
Vienas tekstas gali teigiamai veikti paveldimumą, o kitas jį traumuoja. Maldos žodžiai sužadina rezervines genetinio aparato galimybes. Prakeikimai griauna bangines programas, vadinasi, ir normalų organizmo vystymąsi. Mokslininkai teigia, kad nieko naujo jie neatrado. Tai buvo žinoma žmonėms jau senų senovėje. Šventų žmonių maldomis buvo išgydomi beviltiškiausi ligoniai. Ir šviesuolių palaiminimas paliesdavo ne tik konkretų žmogų, bet ir jo palikuonis.
Mokslininkams pavyko atgaivinti augalų sėklas, kurios žuvo nuo radioaktyvaus spinduliavimo, skaitant virš jų maldas. Susipainioję genai, sutrūkinėjusios chromosomos ir DNR spiralės stojo į savo vietas ir suaugo. Kai mokslininkai kalbėjo gerus žodžius sveikų kviečių sėklų adresu, tos davė neregėtą derlių. Ir vėl mokslininkai pareiškė, kad neatrado nieko naujo. Juk anksčiau kiekvieną pavasarį tą patį darė kiekvienas kaimo kunigas, laimindamas sėklas ir žemę naujam derliui.
Lygindami DNR ir žmogaus kalbos bangines charakteristikas, mokslininkai pastebėjo, kad jų sutapimas sudaro 30 procentų. Pasirodo, paveldimumo molekulėse glūdi žmogaus kalbos charakteristikos. Kas jas ten įdėjo? “Matyt, Tasai, kuris sutvėrė DNR ir žmogų, padedamas Žodžio, apie kurį sakoma Biblijoje. Tokiu būdu, banginės Kūrėjo charakteristikos yra užfiksuotos ir paveldimumo molekulėse ir žmogaus kalboje. Ir ne tik ten.” – mano mokslininkai.
Žvilgtelėję giliau į DNR molekulę, mokslininkai pamatė, kad daugiau kaip 95 procentai chromosomų turinio sudaro užkoduoti tekstai. Ši chromosomose laikomos informacijos dalis iki šiol lieka nežinoma ir neištyrinėta. Bandydami iššifruoti paslaptingą tekstą DNR molekulėse, specialistai iš Kvantinės genetikos instituto padarė išvadą, kad DNR – tai toks pats tekstas, kaip ir knygos tekstas, bet skaityri jį galima nuo bet kurios raidės, kadangi ten nėra tarpų tarp žodžių. Raidės pastoviai juda, keičiasi, kadangi mūsų chromosomos kvėpuoja, virpa, sukurdamos didžiulį kiekį tekstų.
Maskvos valstybinio universiteto lingvistai ir matematikai padarė išvadą, kad žmogaus kalbos, knygos teksto struktūra ir DNR struktūra yra matematiškai artimos. Kitaip tariant, tai išties yra tekstai kol kas nežinomomis mums kalbomis. Ląstelės kalbasi tarpusavyje!
Piotro Gariajevo išvada tokia: “Žmogus yra pati save skaitanti tekstinė struktūra… Programa, kuri įrašyta DNR, negalėjo atsirasti Darvino evoliucijos keliu – kad įrašyti tokį milžinišką kiekį informacijos, reikia laiko, kuris daug kartų viršytų Visatos egzistavimo laiką”.
