Švėkšniškiai žino, kad pro miestelį teka upelis pavadinimu Šalna. Taip jau įprato jį vadinti, - ir kitaip nevadina. Netgi pagal upelio pavadinimą švėkšniškių šokių kolektyvui suteiktas vardas - "Šalna". Taip vadinasi ir viena miestelio gatvė, pro kurią ir prateka upelis. Prieš tiltą - per Šalnos upelį - nurodomas informacinis kelio ženklas su prierašu: Šalna. Tačiau Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre dėl neaiškių priežasčių Šalna virto Pakalio upeliu.
Šiltą gegužės dieną, kas šiemet pasitaikė labai retai, šalia Vilkėno malūno, kur kadaise užtvenkus Švėkšnalę sukosi girnos, o dabar dažniausiai čia sukasi poros vestuvėse, pastebėjome fotografavimo įranga apsiginklavusius žmones, braidančius po Švėkšnai pavadinimą davusį upelį. Negalėjome nepaklausti, kaip jiems sekasi fotomedžioklė. Pasirodo, gamtos fotografai tykoti Švėkšnalės vandenyse pasirinko neatsitiktinai - jie čia tikėjosi aptikti retą paukštį Lietuvoje.
Ar Švėkšnos šventovė patenka į aukščiausių bažnyčių Lietuvoje sąrašo dešimtuką ar vienuoliktuką?6/1/2022
Net 5 iš 10-ies aukščiausių Lietuvos bažnyčių yra miesteliuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 2 tūkstančių, nurodoma portalo 15min.lt publikacijoje "10 aukščiausių Lietuvos bažnyčių: ar žinote, kur jos?". Straipsnyje apie aukščiausius Lietuvos maldos namus minima ir Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - švėkšniškių šventovei skirta 10-oji vietą. Tačiau lietuviškojoje Vikipedijoje Švėkšnos bažnyčia nurodoma, kaip užimanti 11-ąją vietą.
Turbūt nerastume nė vieno Švėkšnos krašto žmogaus, kuris nebūtų bent jau girdėjęs apie Inkaklių folklorinį ansamblį "Dainoriai". Ansamblis - dažnas svečias renginiuose. Daug švėkšniškių kartu su inkakliškiai traukė dainas, lingavo pagal kolektyvo muzikantų atliekamas melodijas. "Dainoriai" ne tik praturtina susibūrimus, bet ir patys organizuoja renginius. Liaudies dainas pamėgusių kraštiečių istorijos ištakos siekia dar 1978-uosius metus, bet ne iš karto kolektyvas buvo pavadintas dabartiniu vardu. Ar žinojote, jog ansambliui vardas "Dainoriai" prilipo tik nuo 1985-ųjų metų?
Tiek gyventojų suskaičiuota Švėkšnos miestelyje, remiantis 2021 m. atliktais Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. Rezultatai buvo pasklebti šių metų pradžioje. Paskutinysis surašymas pažymėtas, kaip pirmasis elektroninis Lietuvos gyventojų surašymas. Galutiniais duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojai (2011 m. – 3 043 429), tad jų skaičius per 10 metų sumažėjo 7,6 proc.
Veiviržėnų gatve šįryt pravažiavę vairuotojai, pražingsniavę pėstieji, pamatė nekasdienį vaizdelį - greičiausiai automobilio partrenktą ir nugaišusią lapę vienoje iš centrinių miestelio gatvių. Vis tik, lapių vizitai Švėkšnoje nėra toks nekasdieniškas reiškinys. Lapės jau keli metai aktyviai lankosi švėkšniškių kiemuose ir šiurpina gyventojus.
Pasak kai kurių vietos gyventojų, pernai jos buvo itin suįžūlėjusios - sodybose pasirodydavo net dienomis, net nesibaimindavo žmogaus. Sunerimę švėkšniškiai kreipėsi į medžiotojus, tačiau šie esą nieko negalėjo padėti, nes medžioti gyvenvietėje griežtai draudžiama.
Po trejų metų pertraukos Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios prieigas papuošė Velykų medis. Tai - dar 2017 m. asociacijos "Švėkšniškių sambūris" pradėta tradicija, kuri dėl Lietuvą užklupusios pandemijos buvo nutrūkusi. Paskutinį kartą, artėjant gražiausiai pavasario šventei, švėkšniškiai ir miestelio svečiai pasidžiaugti gausybe margučių pagrąžintu medžiu galėjo 2019 m. Šiemet ant medžio pakabinti iš siūlų pagaminti paukščiukai, bet ir papuoštiems kiaušiniams rasta vietos - šie buvo sukabinti ant specialiai paruoštos arką primenančios konstrukcijos virš medelio.
Ramią sekmadienio (04 03) popietę Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų ramybę sudrumstė keistai virš namų manevruojantis sraigtasparnis. Bauginantis lėktuvo garsas seniūnijos gyventojus lydėjo daugiau nei valandą. Sraigtasparnis vis suko ir suko ratus aplink gyvenvietes. Akylesni įžvelgė, jog ant orlaivio pritvirtinta balta dėžutė. Ukrainos įvykių fone, gyventojams kilo įvairių minčių apie neatpažintą atvykėlį.
Vyraujančios slogios nuotaikos dėl Ukrainoje vykstančių įvykių neaplenkė ir artėjančios žiemos išvarymo šventės - Užgavėnių - nusistovėjusių tradicijų.
Kone jau dešimtmetį, kelios dienos prieš šventę, asociacija "Švėkšniškių sambūris" miestelio centre paruošia vieną pagrindinių atributų - Morę. Iki šiol gyvenvietės širdyje statomos Morės būdavo spalvingos, kaip ir artėjantis pavasaris, tačiau šį kartą pasipuošė juodai. Pasak asociasijos pirmininkės Ingritos Riterienės, ši spalva simbolizuoja liūdnas nuotaikas. |